Get Adobe Flash player

LIETUVOS SKRAIDYKLIŲ IR PARASPARNIŲ SPORTO FEDERACIJA

SKRAIDYKLIŲ SPORTAS

Skraidyklių sporto raida Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vyko trimis pagrindinėmis kryptimis:

  • skraidyklių sporto klubų plėtra;
  • motorizuotų skraidyklių konstrukcijos tobulinimas;
  • skraidyklių gamybos organizavimas.

Lietuvos skraidyklių sporto federacija rūpinosi pilotų rengimu, jų meistriškumo ugdymu, organizavo atviras varžybas respublikoje, į jas kvietė užsienio sportininkus, rengė sportines treniruočių stovyklas užsienyje, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Kaune ir Prienuose buvo gaminamos mokomosios, sportinės ir motorizuotos skraidyklės.

Naujų sportininkų rengimas – itin svarbus federacijos uždavinys. Aukštos klasės skraidyklininko parengimas apima 5 mokymosi ir kvalifikacinio ugdymo etapus. Lietuvos sąlygomis pradedama mokytis skraidyti kalvotose vietovėse, kopose. Vėliau pilotai savo įgūdžius tobulina naudodamiesi antžeminiais išvilktuvais aviacijos sporto klubų aerodromuose. Aerobuksyru pilotas gali naudotis tik įgijęs 5-ją aukščiausią kategoriją. Čempionatai ir tarptautinės varžybos Lietuvoje vykdomos naudojant antžeminius išvilktuvus ir aerobuksyrus (galingesnę motorizuotą skraidyklę). Europos ir pasaulio čempionatai dažniausiai vyksta kalnuotose vietovėse, todėl Lietuvos sportininkai siekia įgusti skrieti kalnuose. Norint lygiaverčiai su užsieniečiais varžytis, sportininkui reikia bent 3 ar 4 kartus išvykti į treniruočių stovyklas, dalyvauti tarptautinėse varžybose kalnuose. Tai susiję su nemažomis išlaidomis, todėl dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose nemaža dalimi priklauso nuo pačių pilotų iniciatyvos ir rėmėjų paramos.

Siekiant meistriškumo 2001 metais įvesta privaloma tarptautinio reitingo sistema. Tik esantiems reitingo sąraše sportininkams leidžiama dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose. Didžiausias nacionalinės rinktinės narių skaičius − 7 sportininkai.

Skraidyklės startas Valkininkų aerodrome (2010). (iš P. Jonaičio archyvo)

SKRAIDYKLIŲ SPORTO RAIDA

1996 metais Lietuvos komanda pirmą kartą dalyvavo Europos skraidyklių čempionate. Lietuvai atstovavo Darius Jakubauskas ir Valdas Vainius.

1997 m. Lietuvos skraidyklininkai Valdas Vainius, Rolandas Stonkus, Darius Jakubauskas dalyvavo Pirmosiose pasaulio aviacijos sporto žaidynėse (WAG-1997) Turkijoje.

1999 metais pradėta glaudžiau bendradarbiauti su užsienio šalių sportininkais, kviesti juos į varžybas Lietuvoje, organizuoti treniruočių stovyklas kalnuose, užsienyje. D. Jakubauskas pagerino Lietuvos rekordą nuskrisdamas 25 km trikampiu maršrutu. Sėkmingai išbandyta galimybė skrieti Nidos pajūrio kopų antvėjyje. Tradicinėmis tapo žiemą rengiamos varžybos ant Galvės ežero Trakuose.

2000 metais įsigytos 4 aukšto techninio lygio skraidyklės be bokšto, su kuriomis buvo galima lygiaverčiai rungtis tarptautinėse sporto arenose.

2001 m. dalyvauta 2-se pasaulio aviacijos sporto žaidynėse (WAG-2001) Ispanijoje.

Lietuvos skraidyklių sporto čempionų ir prizininkų vardus yra iškovoję K. Valiulis-Petkevičius, R. Liekis, R, Stonkus, V. Vainius, R. Dudas, D. Jakubauskas, G. Mackonis, G. Kazakevičius, K. Želnys, U. Trečiokas, V. Černiauskas, G. Simutis, K. Juodėnas, A. Brazaitis, E. Pocius, J. Pleikys.

Vėlesniais metais skraidyklių pilotų padaugėjo nedaug, tarptautinėse varžybose žymių laimėjimų nepasiekta.

Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija savo dėmesį ir pastangas sutelkė parasparnių sporto plėtrai.

PARASPARNIŲ SPORTAS

Išskiriamos 3 parasparnių sporto kategorijos: maršrutinis skrydis kylančiose oro srovėse, tikslaus nusileidimo ir akrobatikos.

 

MARŠRUTINIŲ SKRYDŽIŲ PARASPARNIU SPORTAS

 

Parasparniais Lietuvoje pradėta skraidyti 9-tojo dešimtmečio pabaigoje. Iš pradžių buvo skraidoma nuo kalvų, upės šlaitų. 1991 m. sportininkai V. Zubė, R. Jasinevičius, M. Komaras, D. Brundza skraidė Vilniuje nuo Šeškinės ir Gariūnų kalvų, Kernavės piliakalnių. Valdas Ūsas ir Vidmantas Zubė 1991 m. nusklendė nuo Elbruso viršukalnės. Taip prasidėjo Lietuvos parasparnių sportas.

Vėlesniais metais buvo skraidoma Europoje (Karpatuose, Alpėse, Tatruose). 1995 m. Paluknio aerodrome surengtas pirmas Lietuvos parasparnių sporto čempionatas, kuriame dalyvavo 8 sportininkai. Čempionu tapo Julius Janavičius. Tais metais D. Vilkinis pasiekė pirmąjį Lietuvos parasparnių sporto rekordą – nuskrido 16 km nuotolį. 1997 m. Lietuvos parasparnininkai Igoris Volkovas, Laura Vilkinienė ir Darius Vilkinis dalyvavo Pirmosiose pasaulio aviacijos sporto žaidynėse (WAG-1997) Turkijoje. I. Volkovas, nuskridęs 59,8 km, pagerino Lietuvos rekordą.

1995 – 2010 metais Lietuvoje rengti šalies čempionatai (tame tarpe ir atviros FAI 2 kategorijos varžybos), klubų taurių varžybos. Lietuvos maršrutinių skrydžių čempionatuose nugalėtojais tapo Igoris Volkovas (2 k.), Laura Vilkinienė (3 k.), Jevgenij Blocha (3 k.), Vidmantas Gečas, Karl Bejvel (2 k.), Tomas Dzindzalėtas (2 k.), Aleksej Lobikov, Tadas Grinevičius, Rasa Grigoraitienė)

2010 Lietuvos parasparnių skraidymo maršutu (XC) varžybų nugalėtojai ir prizininkai (iš D. Liegaus archyvo)

Nuo 2003 m. Lietuvos maršrutinių skrydžių pilotai dalyvauja kalnuose vykstančiose varžybose: Europos, pasaulio čempionatuose, atviruose šalių čempionatuose. Iki 2010 m. geriausių rezultatų yra pasiekę Andrius Baltuonė (38 vieta 2008 m. Europos čempionate tarp 150 dalyvių), Aleksej Lobikov (12 vieta 2006 m. Italijos čempionate, 7 vieta 2006 m. D.Britanijos čempionate), Rasa Grigoraitienė (1 vieta 2010 m. Belgijos čempionate).

Varžybų momentas (iš Rimantės Verbylaitės archyvo)

Kasmet populiarėja neakivaizdinės (visą skraidymų sezoną vykstančios) maršrutinių skrydžių varžybos. 2005 m.  prieniškis Rytis Stankevičius nuskrido atviro nuotolio rekordą – 229 km.

 

TIKSLAUS NUSILEIDIMO PARASPARNIŲ SPORTAS

2003 m. Lietuvos parasparnių tikslaus nusileidimo komanda (Klemensas Norvaišas, Jurijus Jakovlevas, Sigitas Puškorius, Vytautas Grigoraitis, Marijus Maceina, Mečislovas Komaras) pirmą kartą dalyvavo 2-me pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo čempionate Slovėnijoje ir iškovojo 3-čią vietą komandų įskaitoje.

2005 m. dalyvauta 3-me pasaulio parasparnių sporto tikslaus nusileidimo čempionate Serbijoje. Lietuvos komanda (Jurijus Jakovlevas, Vitalijus Bogdanovičius, Valentinas Raginskas ir Violeta Grigoraitienė) užėmė 7 vietą.

2005 m. vasario 12−13 dienomis Trakuose surengtos Europos taurės tikslaus nusileidimo varžybos, kuriose Lietuvai atstovavo 11 sportininkų. Pasiekti sportiniai rezultatai paskatino Lietuvos skraidyklių ir parasparnių federaciją pasiryžti Lietuvoje surengti pasaulio parasparnių sporto tikslaus nusileidimo čempionatą žiemos sąlygomis. Vykdant šį uždavinį, 2006 m. vasarį Trakuose surengtos prieščempionatinės pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo varžybos, o 2007 m. Trakuose surengtas ir sėkmingai įvykdytas 4-tas FAI pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo čempionatas. Bendroje įskaitoje Lietuvos komanda (Jurijus Jakovlevas, Tadas Sidaravičius, Benvenutas Ivanauskas, Donatas Adžgauskas, Vitalis Bogdanovičius, Jolanta Romanenko ir Rasa Grigoraitienė) užėmė 4 vietą.

Tikslaus nusileidimo entuziastai sėkmingai dalyvauja varžybose užsienyje. Iki 2010 m. geriausių rezultatų pasiekė Jurijus Jakovlevas: 2009 m., gavęs asmeninį kvietimą, dalyvavo III-ose Pasaulio oro žaidynėse ir užėmė 8 vietą tarp 17 dalyvių.

Lietuvos komanda Europos tikslaus nusileidimo čempionate Turkijoje (2010). (iš R. Verbylaitės archyvo)

Federacijoje išaugo sporto klubų skaičius (2010 metais 14 klubų), kasmet daugėja aktyviai skraidančių pilotų skaičius. Parengta pilotų mokymo ir egzaminavimo kompiuterinė programa. Plėtojami skraidymai kalnuose ir perskridimai maršrutais. Tobulinamas skrydžių organizavimas lygumose, naudojant išvilktuvus, nes dėl išvilkimo trosų ypač aktuali saugumo problema kitiems skraidymo aparatams. Lietuvoje parinktos vietos, kur leidžiama skraidyti parasparniais, keliamais į orą išvilktuvu.

Nusileidimas. Trakai 2011, tikslaus nusileidimo varžybos (D. Guduko nuotrauka)

 

AKROBATINIŲ SKRYDŽIŲ PARASPARNIŲ SPORTAS

Šiai palyginti naujai parasparnių sporto krypčiai reikalingos ypatingos sąlygos. Lietuvoje ši krytis žengia pirmuosius žingsnius, šios specializacijos pradininkas Karolis Dautartas

Vadovavimas skraidyklių ir parasparnių sportui

Lietuvos aeroklubui atkūrus veiklą, Lietuvos aviacijos sporto federacijos (LASF) Skraidyklių sporto federacija buvo pertvarkyta į Lietuvos aeroklubo skraidyklių sporto komitetą. 1990 m. gruodžio 16 dieną Lietuvos aeroklubo skraidyklių sporto komitetas vėl buvo pertvarkytas į Lietuvos aeroklubo Skraidyklių sporto federaciją. Lietuvos aeroklubas formaliai tapo aviacijos sporto federacijų sąjunga, išlaikydamas prieškario metais turėtą pavadinimą ir aviacijos sporto veiklos tęstinumą.  LSPSF yra FAI Skraidyklių ir parasparnių sporto komisijos (CIVL − FAIHang Gliding&Paragliding Commission) narė.

Iki 1997 m. Skraidyklių sporto federacija vienijo sportininkus, kurie skraidė skraidyklėmis, motorizuotomis skraidyklėmis ir parasparniais. 1997 m. kovo 25 d. įsikūrė Ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija (ULOPF), kuri į savo gretas pakvietė motorizuotų skraidyklių ir motoparasparnių pilotus.

1997 m. Lietuvos skraidyklių sporto federacija persitvarkė į Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federaciją (LSPSF), vienijančią bemotorio skraidymo aparatų pilotų klubus. Įstatai įregistruoti Lietuvos teisingumo ministerijoje 1997 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 99-V. Lietuvos aeroklubo taryba 1997 m. kovo 28 d. nutarimu (protokolas Nr. 3) Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federaciją priėmė LAK nariu.

 

Federacijos prezidentai:

Gintautas MACKONIS (1988–1990)

Jonas VAITKEVIČIUS (1990–1993)

Darius JAKUBAUSKAS (1993–1998)

Valdas VAINIUS (1998–2002.03)

Adomas BAUBLYS (2002.03–2007.11)

Vytautas GRIGORAITIS (2007.11–2010.12)

Arvydas OSINSKAS (Nuo 2010.12 iki šiol)